Razvana, 54 metai
Razvana, 54 metai
„Daug metų kentėjau nuo depresijos. Tris kartus išgyvenau stiprius epizodus ir kaskart teko gulėti ligoninėje. Lankiausi pas tris psichiatrus, penkis psichologus ir tikrai daug konsultantų. Ar galėtumėt pasakyti? Negalėtumėt, pažiūrėję man į akis ar išgirdę mano balsą. Turbūt galvojate: „Tu juk šypsaisi!“ Taip, šypsausi, jums šypsausi. Taip, šypsojausi, kad nesijaustumėte blogai. Be to, nenoriu, jog jaustumėtės galį ką nors padaryti, kad „pasijusčiau geriau“. Niekas nieko negali padaryti. Išbandžiau beveik visus depresijos gydymo būdus, net 10 elektroimpulsinės terapijos sesijų, bet nesėkmingai.
Man buvo apie 20 metų, kai mane apimantį egzistencinį siaubą susiejau su terminu „depresija“. Gyventi buvo visiškai neįmanoma, norėjau tiesiog užmigti ir niekada nebepabusti. Su depresija galima funkcionuoti. Būna dienų, kai atsikeliu, pasidarau makiažą, nusišypsau, išeinu iš namų, išgeriu kavos. Visada kavos. Būna dienų, kai guliu vonioje ant grindų verkdama, kad tik taip nebeskaudėtų. Būna dienų, kai galiu valandų valandas internetu kalbėtis su draugais, padėti jiems, kalbėtis apie šį bei tą be jokių problemų. O kartais lieka laiškų, į kuriuos neatsakau savaites, mėnesius, kai noriu nuo visų pasislėpti, kol jie nuo manęs nenusisuko. Kartais jaučiuosi lyg skęsčiau. Bet kai nuo depresijos kenti tiek metų, kiek aš, nuolat keisdama gydytojus, bandydama beveik kiekvieną knygose aprašytą terapiją, išmoksti suvokti simptomus, priežastis ir save kontroliuoti.“